Bendruomenių dieną Šiluvoje paminėtas Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejus (2021 09 11)
Paskelbta: 2021-09-11 17:13:58

Nuotraukos – Agnietės Čisler, Juozo Kamensko (3, 4, 7, 11, 12, 13)

Patirti susitikimo džiaugsmo Šilinėse rugsėjo 11-ąją buvo kviečiamos bendruomenės. Vos atvykusios iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, ypač iš Žemaitijos, taip pat ir iš Punsko bei Seinų, grupės registravosi Piligrimų informacijos centre, skubėjo lankyti didžiųjų šventovių, o prieš vidudienį kaip įvairiomis Dvasios dovanomis apdovanoti Bažnyčios žmonės rinkosi aikštėje švęsti savo tikėjimo.

Bendruomenių dieną su gausiais Žemaitijos piligrimais ir krikščioniškomis bendruomenėmis Šiluvoje paminėtas Žemaičių vyskupystės įsteigimas – lygiai rugsėjo 11-ąją prieš 600 metų 1421-aisiais popiežiaus Martyno V bule Mirabilis Deus Žemaitija buvo priimta Apaštalų Sosto globon.

Šiluvoje buvo sveikinamos Gyvojo Rožinio grupės, Šiluvos Mergelės Marijos draugijos nariai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija, Marijos legionas „Tikėjimas ir Šviesa“, „Gailestingumo versmė“, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, Vyskupo Motiejaus Valančiaus Blaivystės sąjūdžio nariai, „Bočių“ draugija, Kanos šeimos, „Teofiliai“, pasauliečiai pranciškonai, savanorius ugdanti Jono Pauliaus II bendruomenė, Neokatechumenų bendruomenė „Kelias“, taip pat parapijų, kitų bendruomenių grupės. Šventę puošė ir bendruomenių vėliavos.

„Sveikinkite Mariją, kuri tiek daug yra jums padariusi“ – šį dar XVIII a. pab. pasakytą tuometinio Žemaičių vyskupo Giedraičio paraginimą savo katechezėje priminė kanauninkas Andriejus Sabaliauskas (Telšių vyskupija). Žemaičių vyskupai, pasak jo, istorijoje daug dėmesio skyrė Šiluvai, o šią vietą visada globojo pats dangus. Yra likęs XX a. pr. užrašytas istorinis liudijimas, jog šioje žemėje „Panelė Marija laukianti žmonių su atverta širdimi“.

Pasak kanauninko Andriejaus, Šiluvos istorija byloja, jog čia reikėjo nuolat kovoti už tiesą, nepasiduoti pasaulio spaudimui. Šiluva visada buvo mažiausiųjų.

Katechezėje patikinta, jog Dievas ir šiandien veikia žmonių rūpesčiuose – juk nėra širdies, kuri nebūtų išvargusi. Mergelės Marija leidžia pažinti Dievą visiems, kurie ateina į Jo artumą. Šiluva – tai vieta, kur vyksta pokyčiai žmonių gyvenime. Marija ateina į pagalbą kiekvienam laimėti savo gyvenimo grumtynes – už džiaugsmą, viltį, gyvenimo perspektyvą. Kai pasaulis visaip stengiasi atskirti žmonių bendrystę, šis bendruomenių susirinkimas Šiluvoje buvo pavadintas Šventosios Dvasios alsavimu.

Iškilmingoje Eucharistijoje po bendros Rožinio maldos aikštėje melstasi, kad parapijos ir bendruomenės taptų atviros ir svetingos, ir plojimais buvo sutikta žinia apie Žemaičių vyskupystės jubiliejų.

Eucharistijai vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo visus džiugiai sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupo generalvikaras kunigas Vilius Viktoravičius, kiti kunigai. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas.

Giedojo Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios liaudiškų giesmių ansamblis. Žemaičiai aikštėje po pagrindinių iškilmių dar sugiedojo (antrą kartą šventovės istorijoje) Žemaičių Kalvarijos Kalnus – puoselėjamą bažnytinį turtą, pripažintą ir nacionaliniu kultūriniu paveldu.

Homilijoje vyskupas Algirdas Jurevičius pabrėžė Dievo veikimą ir tebesitęsiančius Jo stebuklus. Ir Mergelės Marijos veikimas bei užtarimas, įstabiai pasireiškęs Kanos vestuvėse, toliau tęsiasi istorijoje, Šiluvoje ir kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Pasak ganytojo, Mergelė Marija yra bendruomenės moteris. Jos ir apaštalų bendros maldos rezultatas buvo Bažnyčios sustiprinimas Šventąja Dvasia. Kur tik yra malda su Marija, ten įvyksta asmeninės Sekminės.

Išskirtinę, jubiliejinę žemaičiams dieną Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius atkreipė dėmesį, jog XV a. pradžioje turtingą ir gražų Žemaičių kraštą daug kas norėjo pajungti savo įtakai.

„Lemiamu momentu Bažnyčia kaip tikra motina užstojo ir apgynė šį gražų kraštą ir jo žmones“, – sakė Telšių vyskupas apie popiežiaus Martyno V sprendimą prieš 600 metų priimti Žemaitiją į Apaštalų Sosto globą. Laterano katedroje pasirašytoje bulėje Mirabilis Deus popiežius palaikė žemaičių dvasią, be kita, rašydamas: tegul nelaimė jūsų nelaužo, anei laimė jūsų neblaško iš kelio, ...nesėkmė ilgai neišsilaiko (apie šį jubiliejų vyskupas Algirdas Jurevičius dalijosi Artumos žurnale, 2021 m. 7/8, p. 30).

Kad nesėkmės ilgai netrunka, pasak vyskupo Algirdo, parodo ir Šiluvos, įsikūrusios greta tuo metu buvusios Žemaičių sostinės – Raseinių, istorija. Tai liudija ir krikščionybės istorija, kuri, atvirkščiai, vėl suklesti, kai jai pranašaujamas žlugimas.

Homilijoje bendruomenės buvo pakviestos į svetingumo dvasią, kurią spinduliavo Mergelė Marija Kanos vestuvėse, rūpintis, kaip dar labiau galėtų puoselėti artimo meilę, atjautą, geraširdiškumą.

Visuotiniuose maldavimuose, be kitų, melsta Žemaitijos ištikimybės krikščioniškoms vertybėms. Atmenant Rugsėjo 11-osios tragediją, visam pasauliui maldauta gebėjimo atrasti žmoniją vienijantį pagrindą.

Šiemetinėse Šilinėse prisimintos ir dvi būsimosios palaimintosios, kurių beatifikacijos meldžiasi Kauno arkivyskupija. Šiluvos piligrimų centre veikė iliustracijų paroda „Adelė Dirsytė“, o rugsėjo 11-ąją dalyvaujant sudarytojui vyskupui Algirdui Jurevičiui buvo pristatyta knyga – dvidešimtmetės Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės dienoraštis „Kai žemė dangų bučiavo“ (2021, VšĮ Carito leidykla „Artuma“).

Tądien Apsireiškimo koplyčioje arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šv. Mišias rusų kalba aukojo rusų katalikų bendruomenei.

Apie šio vakaro programą jaunimui bei Žiburių procesiją kviečiame skairtyti čia >>

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

„PRADŽIUKIME! Kad Švč. Mergelės Marijos MAGNIFICAT taptų mūsų savastimi: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune