Kančios pamaldos: Jėzus ant kryžiaus mirė už visus (2024 03 29)
Paskelbta: 2024-03-30 13:54:19

Nuotraukos – Tomo Jundulo

Didįjį penktadienį Kauno arkikatedroje Kristaus Kančios pamaldos prasidėjo procesijai atėjus prie didžiojo altoriaus visiškoje tyloje.

Pirmasis liturgijos gestas buvo pati nuolankiausia malda – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas meldėsi tylomis, guldamas ant grindų priešais altorių. Šitaip galėtume įsivaizduoti Jėzaus maldą Alyvų kalne prieš nukryžiavimą, galbūt šitaip į maldą Tėvui buvo sudėtas maldavimas, kad kančia būtų atitolinta, – panašiai kaip šiandien to norime melsti pasauliui, kur nerimsta jau įsiliepsnoję ir įsižiebia nauji kariniai konfliktai, kur daug kančios, skausmo, nežinios.

Žodžio liturgijoje buvo skaitomas pranašas Izaijas, Laiškas žydams, meditacijai buvo skirtos Mindaugo Zimkaus, mišriojo choro „Veritas“ (jo vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) atliekamos psalmės.

Pasija – Kristaus kančios istorija pagal apaštalą Joną – buvo skaitoma vaidmenimis. Pagerbdami Viešpaties mirtį ant Kryžiaus liturgijos dalyviai arkikatedroje, o ir visa Bažnyčia tą vakarą suklupo ant kelių.

„Jėzus mirė ant kryžiaus už visus, ir už nusidėjėlius, ir už Judą“, – sakė homilijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, pakviesdamas kryžiaus papėdėje suprasti, kas čia įvyko.

Pasak ganytojo, lieka paslaptis, kodėl Judas, trejus metus vaikščiojęs su Jėzumi, Jį nutaria išduoti. „Pirmiausia sunyko meilė jo širdyje“, – sakė kardinolas, atkreipdamas dėmesį, jog kiekviena sąmoninga nuodėmė atkartoja Judo tragediją. Tai meilės išdavystė.

Tačiau kitą apaštalą meilė išgelbėjo – Petras apsiverkė ir apgailėjo išsigynęs savo Mokytojo. Meilės solidarumas siejo Motiną ir Joną po Jėzaus kryžiumi. Jėzus irgi parodė beribę meilę pasirūpindamas jais.

Kryžius yra Dievo meilės slėpinys. Nuo kryžiaus prasidėjo didysis krikščionijos meilės žygis už pasaulio išgelbėjimą – sakė  kardinolas užbaigdamas trumpą homiliją.

Po Visuotinės maldos už Bažnyčią, žmoniją, be kita, ir už Kristaus netikinčius buvo organizuota rinkliava Šventojoje Žemėje bei visuose Artimuosiuose Rytuose karus, nesantaiką, persekiojimus kenčiantiems krikščionims.

Didžiojo penktadienio liturgijos centre buvo šventojo Kryžiaus pagarbinimas. Pamaldų dalyviai noriai atsiliepė į arkikatedros vyriausiojo ceremonijarijaus kunigo Artūro Kazlausko pakvietimą prieiti ir pabučiuoti Kryžių – medį, ant kurio kabojo Išganytojas.

Pamaldų pabaigoje procesijoje Švč. Sakramentas buvo atneštas iš koplyčios prie Viešpaties kapo – Didžiojo šeštadienio – Dievo mirties laiko – budėjimui.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune