Didžiojo ketvirtadienio palaiminimai arkikatedroje (2021 04 01)
Paskelbta: 2021-04-01 21:21:52

Nuotraukose – vaizdo įrašo stop kadrai

Didįjį ketvirtadienį pradėjome Velykų tridienį, džiugesnį nei pernai, per pirmąją pandemijos bangą, nes pamaldos arkivyskupijoje jau švenčiamos kartu su žmonėmis, suprantama – saugiai, ribojant skaičių arba žmonėms dalyvaujant lauke ten, kur įrengtas bažnyčių įgarsinimas.

Kauno arkikatedroje Krizmos Mišios, kuriose paprastai dalyvauja visi arkivyskupijos dvasininkai, šiemet buvo švenčiamos apribojant ir pačių kunigų dalyvavimą. Į Krizmos Mišias buvo pakviesti tik dekanai ir vicedekanai, o visi liko švęsti per nuotolį.

Tuo būdu per transliacijas arkivyskupijos kanalais kunigus pasiekė arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimas šią Eucharistijos ir kartu kunigystės įsteigimo dieną, kai jie drauge atnaujina kunigystės pažadus.

Krizmos Mišias arkikatedroje kartu šventė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, diakonai Darius Chmieliauskas ir Audrius Jesinskas, patarnavo seminaristai.

Savo homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į ypatingą Šventosios Dvasios ženklą, kitados lydėjusį kunigų šventimus, tai yra jų rankų patepimą šventąja Krizma.

„Tai Dievo artumo ir palankumo ženklas, kuris tampa dovana pasauliui, jo vargdieniams, belaisviams, akliesiems ir prispaustiesiems. Kaip svarbu kunigo gyvenime šį artumą puoselėti ir jį dovanoti jam patikėtiems!“ – buvo sakoma homilijoje, primenant ir Kauno arkikatedroje popiežiaus Pranciškaus 2018 m. rudenį išsakytą paraginimą dvasininkams būti arti Dievo ir arti žmonių.

Nelengvus kunigystės uždavinius – guosti žmones, kviesti juos į susitaikymą bei smurto atsisakymą, patiems būti maldos žmonėmis ir rūpintis šio pasaulio atstumtaisiais – aktualiai priminęs arkivyskupas Kęstutis (visą jo homiliją kviečiame skaityti čia >>) Krizmos Mišiose palaimino šventąją Krizmą bei šventuosius aliejus, vėliau pasieksiančius parapijas ir tarnausiančius katechumenų bei ligonių patepimui.

Užbaigdamas Krizmos Mišių liturgiją, arkivyskupas nuoširdžiai padėkojo ir kunigams, ir visiems tikintiesiems už jų maldą, paragino melstis už pašaukimus, nes pasauliui reikia, kad širdys būtų įkvėptos ir paguostos, kad joms būtų liudijamas Kristus.

„Leiskimės apdovanojami Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu“, – linkėjo visiems arkivyskupas ir kvietė švęsti šį ypatingą laiką – Velykų tridienį, be to, dar priminė, jog šiose Velykose švenčiame ir Kauno arkivyskupijos 95-ąjį įsteigimo gimtadienį. Lygiai prieš 95-erius metus – 1926 m. balandžio 4 d. – popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ buvo paskelbta apie Lietuvos bažnytinės provincijos bei kartu metropolinės Kauno arkivyskupijos įsteigimą.

Paskutinės vakarienės pamaldoms vakare arkikatedroje vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kvietė melstis ir būti Velykų žmonėmis, tai yra liudijančiais Kristų ir dovanojančiais, laužančiais save kitiems, kaip tai darė Jėzus savo paskutinėje vakarienėje su mokiniais.

Šių pamaldų homiliją pasakė diakonas Darius Chmieliauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog Jėzus matė savo meto tikrovę labai realistiškai. Jis labai paprastai sėdo valgyti su mokiniais, tačiau šioje vakarienėje pasakydamas ir palikdamas kai ką labai svarbaus iki laikų pabaigos. Tai Eucharistija – didžiausias Dievo stebuklas, Jo bendrystė su mumis.

Diakonas šia proga padėkojo kunigams, be kurių ištikimos ir visiškai atsidavusios tarnystės kūnu ir dvasia nebūtų švenčiama Eucharistija, ir paprašė melstis, kad jauni vyrai atsilieptų į ypatingą Viešpaties išsirinkimą.

„Ar prisimename, jog duonos laužymu ir vyno dalijimu Kristaus vakarienė su mokiniais tuo nepasibaigė, o tęsėsi kojų plovimu?“ – klausė diakonas Darius, atkreipdamas dėmesį, jog kiekvienas pasitarnavimas kitam yra kojų plovimas. Šia proga, be to, apgailestavo, jog šį Didįjį ketvirtadienį dėl pandemijos sąlygų negalima bažnyčiose atlikti kojų plovimo apeigos (atkartojant Jėzaus patarnavimą mokiniams), tačiau Didįjį ketvirtadienį tai galėtų vykti, pavyzdžiui, šeimose, tarp artimiausių žmonių, kad galėtų išsipildyti Jėzaus palaiminimo pažadas.

Dalyvavusieji Mišių rinkliavoje turėjo progą atlikti konkretų meilės darbą artimui, nes ji tiesiogiai buvo skirta vargstančiųjų ir jais besirūpinančiųjų reikmėms.

Nuo šio vakaro nutilo vargonai, rytoj Bažnyčia mini Didįjį penktadienį ir tą Kristaus kančios ir mirties kelią, kurį po Paskutinės vakarienės klusniai iki mirties Jis žengė visų išgelbėjimui.  

Bažnyčia šiuo laiku ypač kviečia į susitaikymą, atlikti velykinę išpažintį. Išpažinčių klausoma parapijų bažnyčiose ir arkikatedroje per visą Didįjį penktadienį bei Didįjį šeštadienį.

Šiemet Kryžiaus kelio Didįjį penktadienį >> miesto gatvėmis arkivyskupijos kurija neorganizuoja, jį apmąstyti galėsime  20 valandą po Kristaus Kančios pamaldų. Kryžiaus kelio meditaciją parengė Šiluvos šventovė.

Didžiojo penktadienio pamaldas, Velyknaktį arkikatedroje ir Velykų sekmadienį Kristaus Prisikėlimo bazilikoje taip pat galėsime matyti transliuojamus DELFI bei arkivyskupijos kanalais. 

Per Velykų tridienį mus padeda keliauti kunigo Artūro Kazlausko parengtos liturginės katechezės, kurias skelbiame arkivyskupijos svetainėje, jutubo bei feisbuko paskyrose.
 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Šv. JONO KRIKŠTYTOJO gyvenimas tapo malone daugeliui, kurie ėjo krikštytis Jordano upėje ir pasiklausyti jo drąsiai skelbiamo tiesos žodžio. Jo pavyzdys yra malonė ir mums, gyvenantiems šiandien sekuliaraus pasaulio kontekste, kai dairomės tvirtų tiesos liudytojų, nebijančių ištarti aiškų ir tiesų tikėjimo žodį.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune