Ukmergės Švč. Trejybės parapija

Dvasininkai

Klebonas – kun. Artūras STANEVIČIUS
1967 04 22 * 1994 09 24 * 2023 06 24
Mob. 616 78 575, el. p.

Ukmergės ligoninės kapelionas

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 8 ir 10 val.
  Pirmadieniais (susitarus)
  Antradieniais–penktadieniais 17.15 val.
  Šeštadieniais 10 val.
• Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš vakarines šv. Mišias

Atlaidai

Švenčiausiosios Trejybės – sekmadienis po Sekminių
Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos – lapkričio 16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija

Ukmergės miesto gatvės: Ajerų, Artilerijos, Artilerijos skrg., Aušros, Birutės, P.Cvirkos, Deltuvos, Dobilų, Gedimino (vakarinė pusė), Gedimino skrg., Gerseniškių, Gėlių, Giedraičių, L.Giros, Gogolio, Jogailos, Kapinių, Kauno, Kęstučio a., Klaipėdos, Liepų, Lubinų, Miglių, Mildos, Mindaugo, Pakalnės, Paparčių, Pilies, Purienų, Ramygalos, Rūtų, A.Smetonos, Smilgų, Sodų, Stoties, Šiaurinė, Širvintų (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Šlaitų (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Tvenkinių, Tvenkinių skrg., Vasario 16-osios (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Vienuolyno, Vikių, Vilniaus (gatvės vakarinės pusės atkarpa nuo Kęstučio a. iki Šventosios upės), Žalgirio, Žemaičių, Žemaitės, Žiedo.

Gyvenvietės ir kaimai: Bieriai, Bugenėliai, Buzai, Gervinai, Jonuškai, Kaušai, Laičiai, Piltekai, Statikai, Svaronys, Šlapių Priemiestis, Vareikiai, Varžos, Zyla, Žeimiai, Žeruoliai.

Ukmergės Švč. Trejybės parapija ribojasi su Taujėnų, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Pašilės, Deltuvos ir Siesikų parapijomis.

Bendruomenė

Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):

• choras
• vaikų, jaunimo, sužadėtinių katechezės grupės
• Caritas,
• Eucharistijos bičiuliai.

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Ukmergės Švč. Trejybės parapija
Adresas Kauno g. 1, Ukmergė
Juridinio asmens kodas 291311760
Bankas LUMINOR
A. s. LT274010042900011321

Apie bažnyčią ir parapiją

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios ištakos siejamos su vienuoliais pijorais. Lietuvoje pijorai pradėjo kurtis XVII a. Tada Ukmergėje buvo pastatytas pijorų vienuolynas, mokykla ir bažnyčia. Visi šie pastatai sudegė 1772 metų gaisro metu.

Mokykla ir vienuolynas greitai buvo atstatyti. Pradžioje prie vienuolyno buvo įrengta bažnyčia — pastogė, o 1788 metais vienuolyno lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo erdvi ir stovėjo arčiau Kauno ir Vienuolyno gatvių. Bažnyčia tuo metu vadinosi Švenčiausios Maloningosios Mergelės. Bažnyčia keletą kartų remontuota. Kasdien vienerios mišios būdavo skirtos pijorų mokyklos moksleiviams.

1831 metais kilęs sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą palietė ir pijorų mokyklą bei bažnyčią. 1845 metais vienuolynas uždarytas, pijorai iškelti iš Ukmergės.

Nugriovus pijorų bažnyčios, kuri buvo nukentėjusi nuo gaisro, griuvėsius,1865 m. čia prasidėjo cerkvės statyba. Naująją cerkvę pavadino Švenčiausiosios Trejybės vardu. Ji buvo pašventinta 1869 metais.

Pirmojo pasaulinio karo metu cerkvė buvo paversta javų sandėliu. 1919 metų antrojoje pusėje cerkvė perduota katalikų bažnyčiai.

1922 metais Žemaičių vyskupas P. Karevičius bažnyčią su išlikusiais vienuolyno pastatais bei žeme perdavė valdyti vienuoliams kapucinams. 1925 metais bažnyčioje kilo gaisras ir ji gerokai apdegė. 1926 metais bažnyčia ir vienuolynas pavesti vienuolių marijonų kongregacijai.

1941 m. sovietų valdžia vienuolyno pastatą nacionalizavo ir jame įkurdino NKVD būstinę.1949 m. buvo uždaryta ir bažnyčia.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje, Bažnyčia pradėjo veikti ir buvo pašventinta 1991 metų birželio 29 d.

Bažnyčios pastatas neobizantinio stiliaus, mūrinis, dengtas skarda. Pastatas kvadratinio plano, orientuotas į pietvakarius ir šiaurės rytus. Pietvakarinėje pusėje — dviejų tarpsnių bokštas. Apatinis tarpas kvadratinio plano. Iš pietvakarių pusės yra įėjimas į bažnyčią. Antras tarpsnis aštuoniakampis, smailėjantis. Šiaurės rytų pusėje yra pusapskritė, siauresnė už pagrindinį pastatytą, buvusi presbiterija. Virš pagrindinio pastato – apvalus kupolo būgnas, degtas nuožulniu, apvaliu stogu. Pastato išrorėje piliastrai, nišos, arkiniai langai.