Vadžgirio Šv. Juozapo parapija
Vadžgirys
74324 Jurbarko r.
El. p. , mob. +370 689 35 355
Dvasininkai
Klebonas – kun. Saulius PAVALKIS (Girdžiai)
Kviečiame į pamaldas
- Šv. MIŠIOS
Sekmadieniais 10.30 val. Šeštadieniais pagal susitarimą. - Išpažinčių klausoma 20 min. prieš šv. Mišias
- Švč. Sakramento adoracija po atlaidų ir kitų iškilmių šv. Mišių
Atlaidai
Šv. Juozapo – kovo 19 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Kristaus Atsimainymo – rugpjūčio 6 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Rožinio Švč. Mergelės Marijos – spalio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Parapijos teritorija
Gyvenvietės ir kaimai: Vadžgirys, Aukštrakiai, Bebirvai, Bulzgeniškiai, Butkaičiai, Lapgiriai, Naukaimis, Pabebirvys, Paskynai, Pavidaujys II, Plekiai, Stulgiai, Šapališkė, Šilkalnis, Žvirblaukys.
Vadžgirio Šv. Juozapo parapija ribojasi su Šimkaičių, Skirsnemunės, Girdžių, Eržvilko, Paupio ir Kalnujų parapijomis.
Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:
- Parapijos choras...
- Caritas, pirmininkė Jonė Zaikauskienė, mob. 8 610 304 24
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:
Pavadinimas Vadžgirio Šv. Juozapo parapija
Adresas Vadžgirys, Jurbarko r.
Juridinio asmens kodas 191251369
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT04 7300 0101 3997 9520 160;
Apie bažnyčią ir parapiją
XVII a. jau buvo žinomi Vadžgirio kaimas ir dvaras, o 1676 m. Vadžgirio valdytojo Samuelio Naruto-Milavičiaus palikuonys, vykdydami jo valią, pastatė kapinaitėse medinę koplyčią ir tuo padėjo pagrindą dabartinei parapijai. Pradėjo augti bažnytkaimis. 1790 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia.
Iki XIX a. vidurio Vadžgirio bažnyčia buvo Viduklės, o vėliau – Eržvilko parapijos filija. 1895 m. kun. Jonas Vadapalas pastatė naują kleboniją, o 1900 m. kun. Juozapas Genelis uždengė naują stogą bažnyčiai, atnaujino interjerą, pastatė špitolę.
Reikšmingiausi įvykiai susiję su kunigo Juozo Dargužio vardu. Jo kunigavimas Vadžgiryje neatsiejamas nuo tautinio Lietuvos atgimimo. Atgavus lietuvišką raštą, pradėjo steigtis lietuviškos mokyklos ir kun. Juozas Dargužas, Antano Silvestravičiaus remiamas, atidarė dviejų komplektų lietuvišką mokyklą, pradėjo šviesti jaunimą, mokė ūkininkus, propagavo blaivybę. Gavęs savarankiškos filijos teisę, visą savo veiklą nukreipia bažnyčios statybai. Bažnyčią projektavo garsusis architektas Vaclovas Michnevičius.
Bekaupiant medžiagas ir lėšas, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, darbai sustojo. Vėliau bažnyčios statybos darbus tęsė kunigas Povilas Katela.1924 m. baigiamos mūryti sienos. Joje jau vyksta pamaldos. 1926 m. visose trijose navose įrengiami skliautai. 1927 m. sudedamos grindys, atnaujinami ir įrengiami 1900 m. Jono Garalevičiaus statyti vargonai. 1928 m. įrengiamas bažnyčios vidus. Rengti bažnyčią, aprūpinti ją bažnytiniu inventoriumi padėjo daugybę parapijiečių: Bažnyčios bokštas iki šiol nebaigtas statyti.
Po Antrojo pasaulinio karo 1952 metais kunigo Vaclovo Aleksandravičiaus rūpesčiu buvo atliktas bažnyčios remontas. Bažnyčia kapitaliai suremontuota tik atgavus Nepriklasuomybę Vadžgirio kraštiečių dėka.
Mūrinė šv. Juozapo parapijos bažnyčia yra išraiškingas pastatas, sudėtas iš kelių istorinių stilių – neoklasicizmo, neogotikos – elementų. Vertingiausias meno kūrinys yra paveikslo Marija su Kūdikiu aptaisai.